Tapyba

Vienuolyno ansamblio sienų tapybos autorius – italas florentietis Mykolas Arkangelas Palonis, dirbęs Pažaislyje apie 1680–1685 m.

Tapybos ikonografinė programa
„Al fresco“ ir „al secco“ technika tapytos freskos, bei aliejumi tapyti paveikslai, savo įvairialype simbolika atspindėdami fundatoriaus asmenines intencijas, kamaldulių dvasingumo tradicijas ir XVII a. Katalikų Bažnyčios suformuotus estetinius metmenis, susilieja į darnią ir nuoseklią ikonografinę programą. „Pagrindinė vieta joje skiriama Švenčiausios Mergelės Marijos išaukštinimo temai, su kuria susietos kelios kitos temos: kamaldulių dvasingumo atspindžiai, fundatoriaus šventųjų globėjų bei atskirų patalpų simboliką atskleidžiantys kompozicijų ciklai.

Bažnyčios kupolo freskos „Marijos vainikavimas danguje“ fragmentasSvarbiausiame ansamblio bei ikonografinės programos centre – bažnyčios kupole – visų ciklų ir atskirų siužetų simbolinės sąsajos sueina į vieną galingą kulminacijos „finale“ – „Marijos vainikavimo danguje“ freską, kurios autorius – italas Giusseppe Rossis. 

Tapybos bruožai
Vienuolyno ir bažnyčios sienas tapiusį Mykolą Arkangelą Palonį Lenkijoje išgarsino freskos, puošusios karaliaus rūmus, vienuolynus ir bažnyčias, o Lietuvoje – Vilniaus Katedros Šventojo Kazimiero koplyčia. Jo tapybai būdingas trapus lengvumas, spontaniškas piešinys, vilnijanti spalva, sidabro tonų žėrėjimas, kontrastingas šviesos šešėlio ritmas, ypatingas iliuzionistinis komponavimas su atsiveriančiomis erdvėmis į „anapus“.