Maldininkams ir piligrimams
Pažaislio Gražiosios Meilės Motinos paveikslas
Paveikslą, vadinamą Gražiosios Meilės Motina, arba populiariai – Kamaldulių Dievo Motina, popiežius Aleksandras VII 1661 m. padovanojo Pažaislio bažnyčios fundatoriui Kristupui Zigmantui Pacui. Pagal pirminį sumanymą šis paveikslas kabojo Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios vienuolių choro altoriuje, o dabar – didžiajame.
Nežinomo flamandų dailininko XVII a. pirmojoje pusėje nutapytoje ovalios formos drobėje Marija vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti rudaplaukį Kūdikį. Veidai itin švelnių bruožų ir gana žaismingi. Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus figūros apjuostos spalvingu vešlių gėlių vainiku, kuriame dominuoja rožės – Ave Marija maldos simbolis. Kūrinio ikonografija sujungia kelis Švenčiausiosios Mergelės Marijos vaizdavimo tipus – modifikuotą bizantišką Meilingąją Motiną ir Mariją gėlių vainike.
Kamalduliai ir vėliau vienuolyne gyvenę stačiatikių vienuoliai liepos 2 d. iškilmingos procesijos metu stebuklingąjį paveikslą nešdavo aplink bažnyčią ir vienuolyną. Ortodoksai prie stebuklingojo atvaizdo buvo prikalę auksuoto sidabro aptaisą. Pirmojo pasaulinio karo metais, traukdamiesi iš Pažaislio, stačiatikiai išsigabeno paveikslą į Rusiją. Tik 1928 m. Kamaldulių Dievo Motina grąžinta į Pažaislį seserų kazimieriečių globon, vėliau sovietmečiu, 1948 m., perkelta į Kauno arkikatedrą baziliką, iš kurios 1978 m. buvo pavogta. Tikintiesiems karštai meldžiantis, 1979 m. paveikslas surastas ir po keleto metų restauruotas. Kamaldulių Dievo Motina į Pažaislio bažnyčią sugrąžinta tik 2000 m.
Gražiosios Meilės Motina garbinama ir garsi jau tris šimtmečius. Piligrimai ir maldininkai prašyti malonių ir dėkoti už jas atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Europos, ypač iš Lenkijos. Nuo 2000 m., kai paveikslas buvo gražintas į savo tikruosius namus, kaip padėkos ženklai Marijai gauti 54 votai – auksiniai kryželiai, širdelės, gintariniai karoliai, medalionai. Maldininkai dėkoja už gimusius sveikus kūdikius, atgautą sveikatą, į šeimą grįžusią santarvę, patirtas ypatingas vidines malones.
Tekstai parengti pagal Katalikų interneto tarnybos informaciją Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui.
info@katalikai.lt