Vienoje iš Biblijos knygų – Patarlių knygoje yra pasakyta „Neapykanta sukelia vaidus, o meilė uždengia visas kaltes“. Patarlės potekstės išmintis ir tylos laike užaugintas žodis prašosi būti apvelkamas meilės drabužiu ir paleidžiamas į pasaulį.
Norisi pakalbėti apie siūlomus pietus netoli altoriaus antrąkart. Šįkart apžvelgti situaciją ne vartotojo akimis, bet gamintojo, prisiimančio atsakomybę už pietų skonį, kvapą ir poveikį organizmui. Ironijos ar net sarkazmo atspalviais švytinti teksto antraštė tikrų tikriausia barokinė, be ko neįsivaizduojamas visas Pažaislio vienuolyno ansamblis, dar tiksliau – alsuojanti pirmųjų krikščionių dvasia. Iš tų laikų mus ir pasiekia pietų netoli altoriaus archajiška forma agapė – liturginė puota Paskutinei vakarienei atminti, per kurią būdavo pavalgydinami ir vargšai. Koks pietų meniu siūlomas šiandieninei visuomenei? Jo turinį lemia visuomenės vertybių krizės padariniai ir vietos specifika. Kokius pietus siūlome Jums?
Pirmasis patiekalas ir pats svarbiausias – rekolekcijos. Kas tai? Rekolekcijos - nemateriali dovana sau. Tai laikas sustoti ir susipažinti su savimi tokiu(-ia), koks(-ia) iš tiesų esi. Žvilgsnis į save autentišką. Laikas atrasti ryšį su savimi ir Dievu. Laikas surinkti save išsibarsčiusį(-ią) ir atrasti apie save tai, ko iki šiol nesupratai, arba sąlyga vidiniam džiaugsmui patirti. Būtinas prieskonis arba sąlyga – pasirinkta laiko atkarpa išbūnama tyjoje. Tyla yra ne tam, kad asmuo tyloje atrastų Dievą, bet kad Dieve atrastų žmones. Tokį patiekalą gali pasigaminti sau kiekvienas klientas pats, pasirinktas dvasios vadovas nurodys tik receptą.
Antrasis patiekalas – seserų siūlomos bendruomeniškumui ir pilietiškumui ugdyti skirtos veiklos. Į jas kviečiami įsijungti ne tik Pažaislio bažnyčios lankytojai, bet ir visi tuo besidomintys kauniečiai. Nuo gegužės mėn. organizuojamos veiklos: Šeimų ir vaikų maldos grupės, merginos, norinčios puoselėti gyvybės kultūrą, kviečiamos jungtis į grupę Kuriu gyvenimą, renkama maldos grupė moterų, kurios išgyvena dėl savo negimusių kūdikių, EKO grupė, Senųjų kantičkinių giesmių grupė, Kūrybinė-charizmatinė jaunimo šlovinimo grupė. Bendra malda ir veikla užaugina stiprius dvasiai sparnus. Viliamės, kad paskanavusieji šio patiekalo, rekomenduos jį ir kitiems.
Trečiasis patiekalas – dvasiniai, kultūriniai ir visuomeniniai renginiai: grigališkojo choralo stovyklos, jaunimo organizacijų sąskrydžiai, seminarai, mokymai, konferencijos, klasikinės ir/ar kamerinės muzikos koncertai ir kiti renginiai, kurie dera erdvėje ir laike.
Erdvės specifika? Pažaislis. Devynių garsų kombinacija norom ar nenorom dėliojasi erdvėje ir laike išraižydama priešpriešas: tyla ir garsas, paprastumas ir puošnumas, gausa ir stoka... bėgimas ir stabtelėjimas, didybė ir menkumas, viskas ir niekas... Tai erdvė, kupina gydančios ir sujaukiančios dvasios. Kodėl gydančios? Gydančios nuo didžiausios dabarties ligos – skubos. �?ia laikas praranda bėgimo pagreitį. Tiesiog tampa dabar – ne vakar, ne rytoj, bet dabar. Dėl to žmogus čia tiesiog sustoja. Ir kodėl sujaukiančios? Sujaukiančios, nes stabtelėjimas sukelia nepatogumų – žmogus nemoka tiesiog būti dabar ir atsijungti nuo kasdienybės matricos. Nepatogu nekalbėti, nepatogu nelėkti, nepatogu neskambinti, nepatogu būti su savimi... Didysis nepatogumas – galimybė dabar pasikalbėti su savimi – tokiu, koks esi.
Pažaislis – erdvė, kurios vidinį turinį reikia išgyventi, išjausti, reikia juo pasiskonėti, kad galėtum pasakyti, kas tai yra. Tai patirti galima pasirinkus patiekalus iš siūlomo meniu. Harmonijai ir pilnatvei patirti rekomenduotini visi trys. Už patiekalų receptūros sudėtines dalis ir jų kiekį bei svorį atsakingos seserys, - netinkamas prieskonis pagadina visą patiekalo skonį.
Desertas? Ne. Jo nepamiršome. Tai balandžio 15 d. minėtas spartietiškas variantas – nakvynė piligrimams ar maldininkams, stovyklautojams ar didesnei nei 15 žmonių rekolektantų grupei, pilietinių akcijų dalyviams ar mokinukams. Nakvynė nešildomose, rankas ir nosis priverčiančiose raudonuoti ir perštėti, pelėsiuku kvepiančiose patalpose, su už langų iki trečios valandos nakties bumsinčiomis angliškomis ar rusiškomis, bet retai lietuviškomis melodijomis, už vienuolyno tvoros stebuklingai per naktį išdygstančiomis ir užaugančiomis šiukšlių krūvomis, permestais per tvorą panaudotais labai aiškiems tikslams švirkštais.
Ir desertas, kurį norime pagaminti Jums visiems, deja, turime dar tik sudedamąsias dalis – svajones. Tai, mūsų supratimu, VIP apartamentai, skirti rekolektantams – smilkalais, bet ne pelėsiais kvepiančios šildomos patalpos, šiltas vanduo nuo kūno dulkėms nuprausti, paprastos medinės lovos kojoms ištiesti, kad pro mažytį kvadratėliais nužymėtą stiklo langą būtų galimą išvysti žydinčio sodo stebuklą ir jį įkurdinti savy. Tai vieta, kurioje būtų galima išgerti čia pat, Pažaislyje, išaugintų žolelių arbatos, sukramsnoti kamaldulių duonos ar paskanauti seserų virtos obuolienės. Vieta, kur per edukacines programas atgyja baroko laikotarpio kultūra ir istorija, žmogus mokosi maldos ir tylos meno, kad išgirstų ir suprastų ne tik save, bet ir kitą, kad keistų aplinką ir visuomenę. Pagaminti šiam desertui reikalingi įrankiai – žmonės-dvasios avantiūristai, kurie vis dar tiki dvasingumo idėjos prasmingumu, ir... milijonai, be kurių net neverta pradėti kovos su visagaliu pelėsiu.
Esame dvasios avantiūristės ir teigiame, kad būtent tokius pietus netoli altoriaus siūlome Jums. Visus, kurie tikite šiuo avantiūrizmu, kviečiame eiti tolyn drauge. Minčių puotą baikime patarle iš jau cituotos Biblijos knygos: „Dorųjų laiminimu miestas yra statomas, o nedorėlių burna – griaunamas“.
Sesuo Lidija – Edita Šicaitė
Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos Generalinė vyresnioji |
